PERIODONTOLOGIJA

Periodonto ligos – viena iš dažniausių dantų praradimo priežasčių

Žodis „periodont“ reiškia „aplink dantį“. Audiniai, supantys ir palaikantys dantį, yra vadinami periodontu. Šių audinių uždegimas vadinamas periodontitu. Pagrindinis periodonto ligas skatinantis veiksnys – dantų apnašos. Jose esantys mikroorganizmai sukelia apydančio audinių uždegimą ir nykimą. Bėgant laikui, minkštos dantų apnašos virsta dantų akmenimis. Periodontitas yra beskausmė liga, todėl pacientai dažnai kreipiasi į odontologą, kai liga jau būna pažengusi. Tuomet gydymas yra sunkus ir ilgas. O dažnai ir niekuom neįmanoma padėt. tokiu atveju dantį tenka pašalinti. Labai didelis dėmesys turi būti skiriamas profilaktikai. Šią ligą galima kontroliuoti esant tinkamai burnos higienai bei reguliariai atliekant profesionalią burnos higieną odontologiniame kabinete.

Nelaukite, kol neteksite dantų. Periodonto ligų profilaktika

Į odontologą kreipiamės dažniausiai tik tada, kai pradeda skaudėti dantį, iškrenta plomba ar nulūžta dantis. Dažniausiai aplink dantį esančių audinių ligos prasideda be ryškių simptomų, tačiau laiku negydomas uždegimas plinta ir apima dantenų kišenes, esančias prie dantų kaklelio. Jei uždegimas apima ir periodonto raištį bei aplink esantį žandikaulio kaulinį audinį, dantis pradeda klibėti. Labai svarbu nepamiršti elementarios burnos ertmės higienos svarbos, kuri šiuo atveju tampa svarbiausia ne tik profilaktikos, bet ir gydymo priemone.

Profesionali burnos ertmės higiena

Profesionaliosios higienos paskirtis – minkštųjų ir kietųjų dantų apnašų šalinimas specialiais instrumentais. Šios procedūros metu nulyginami ir nupoliruojami dantų šaknų paviršiai, poliruojamos nekokybiškos plombos, atliekamos gydomųjų tirpalų aplikacijos, pacientai mokomi taisyklingos burnos higienos, jiems parenkamos reikalingos burnos higienos priemonės ir metodai. Profesionaliąją burnos higieną atlieka burnos higienistas arba gydytojas odontologas. Procedūrų atlikimo dažnumas priklauso nuo paciento asmens higienos kokybės, dantų akmenų kaupimosi intensyvumo. Taisyklingai ir kruopščiai dantis prižiūrintis asmuo profesionaliąją burnos higieną turėtų atlikti du kartus per metus. Sergančiajam periodonto ligomis profesionali burnos higiena  atliekama kas 2–3 mėnesius.

Pagrindinė apydančio ligų profilaktikos priemonė – kruopšti asmeninė burnos higiena
Individuali burnos higiena – tai kasdienė burnos priežiūra. Svarbiausia tinkamai prižiūrėti burnos ertmę ir nepamiršti naudotis specialistų rekomendacijomis:

  • Svarbiausia išmokti taisyklingai prižiūrėti dantis ir dantenas, rūpintis dantenų sveikumu, o šiuo atveju daug ką lemia dantų priežiūros priemonių pasirinkimas. Valant dantis šepetėliu ir pasta, ant dantų ir dantenų aplikuojamos ir veikliosios pastų medžiagos (pvz., fluoras, augaliniai ekstraktai). Dantų pasta turėtų būti mažo abrazyvumo, praturtinta gydomosiomis medžiagomis: augaliniais ekstraktais, antiseptikais (pvz., chlorheksidino ar triklozano dariniais), fluoridais, mineralinėmis medžiagomis. Šios medžiagos veikia antibakteriškai, mažina uždegimą, mažina skausmą, greitina gijimą, gerina audinių mitybą, mažina apnašų ir akmenų susidarymą
  • Sergant periodonto ligomis patariama naudoti švelnesnį šepetėlį užapvalintais šerelių galais: kai dantenų uždegimas ūmus – minkštą, numalšinus uždegimą – vidutinio kietumo, kad nežalotų dantenų. Dantų šepetėlio šereliai nepasiekia ir neišvalo apnašų iš tarpdančių, dantenų kišenių, pakrypusių dantų, kitų sunkiai pasiekiamų vietų. Todėl būtina naudoti kitas priemones tarpdančiams valyti: tarpdančių siūlą ir specialius tarpdančių šepetėlius. Jais tarpdančiai valomi vakare prieš dantų valymą
  • Po burnos higienos būtina skalauti burnos ertmę gydomaisiais skalavimo skysčiais. Šie skysčiai naikina bakterijas, mažina skausmą bei uždegimą, apnašų kaupimąsi, skatina audinių atsinaujinimą. Tačiau jais piktnaudžiauti nepatartina, kadangi per ilgas vartojimas gali išbalansuoti natūralią burnos mikroflorą
  • Bakterijos taip pat kaupiasi ir ant liežuvio, todėl rekomenduojama naudoti specialius liežuvio valiklius. Išvalius liežuvį, lėčiau susidaro apnašos ant dantų, gerėja burnos kvapas. Valant liežuvį, braukiama po keletą kartų nuo šaknies galiuko
  • Rezultatas bus pasiektas tik tada, jei pacientas ne tik naudos specialias priemones, bet ir tinkamai ir taisyklingai valys dantis. Valymo seka: kad būtų išvalytos visos sritys, dantys valomi paeiliui nuo vieno žandikaulio krašto iki kito, bei iš liežuvinės ir skruosto pusių. Valymo trukmė – 2–3 minutės. Svarbu išvalyti ir sunkiai dantų šepetėliu prieinamas vietas, nes čia ypač gera terpė bakterijoms kauptis. Dantenos turi būti masažuojamos lengvais sukamaisiais pirštų arba dantų šepetėlio spustelėjimais
  • Dantis rekomenduojama valyti du kartus per dieną – ryte (prieš ar po pusryčių) ir vakare prieš einant miegoti. Dažnas dantų valymas nepadės, jei jis bus atliekamas nekokybiškai. Dažnai valyti dantų nepatartina, kadangi galima pažeisti dantų emalį bei dantenas. Geriau 2 kartus kruopščiai išsivalyti, o pavalgius išskalauti burną
  • Reikia nepamiršti, jog visas profilaktikos priemones reikia rinktis atsakingai, pasitarus su gydytoju odontologu

Dėl profesionalios burnos higienos ir taisyklingos individualios burnos higienos instruktažo prašome teirautis registratūroje.

Periodontitas gali būti gydomas chirurginiu arba konservatyviu būdu.

Nechirurginis periodontito gydymas - šaknų apnašų šalinimas bei dantų poliravimas. Ultragarsiniu aparatu nuvalomos kietos ir minkštos dantų apnašos, esančios periodonto kišenėse. Ši procedūra skirta pašalinti bakterijas bei jų išskiriamus toksinus, minkštą ir kietąjį apnašą nuo dantų šaknų paviršių, įskaitant ir dantenų kišenes. Tokiu būdu sustabdomas pavojingų bakterijų dauginimasis. Dantenoms ar dantenų kišenių sienelėms sudaromos sąlygos vėl stipriai priaugti prie lygaus danties šaknies paviršiaus ir išvengti danties netekimo. Sumažinamas dantenų patinimas, o kartu ir sustabdomas tolimesnis kraujavimas iš dantenų bei panaikinamas dantų šaknų jautrumas, o kartu ir  su tuo susijęs diskomfortas. Svarbiausia – sustabdomas tolimesnis kaulo tirpimas, kas padeda išvengti dantių paslankumo bei praradimo. 

Esant jau paslankiems dantims – atliekamas dantų įtvėrimas. Taip sutvirtinami silpni, paslankūs dantys, sujungiant juos į vientisą lanką. Dantys tampa stabilesni, o kramtymas – patogesnis, o kartu ir prailginamas paslankių dantų tarnavimo laikas.

Chirurginis periodonto gydymas 

Lopo operacijos metu – atkeliamos dantenos nuo dantų. Pašalinamos uždegiminės dantenos, išvalomos granuliacijos bei jų perteklius. Dantenų kišenė tampa fiziologinio gylio, kas leidžia savaime palaikyti higiena jos viduje. Procedūra atliekama taikant vietinę nejautrą, todėl pacientas visiškai nejaučia skausmo, trukmė – ~40min. Dantenos susiūnamos ir paliekamos gyti, o siūlės pašalinamos po 7-10d.

Gingivektomija – tai perteklinių dantenų pašalinimas, kai uždegiminės dantenos išbujoja. Tokiu būdu dantenų kišenė tampa gilesnė, nei turėtų būti, kad savaime galetu išsivalyti. Jeigu tokios dantenos nebus chirurgiškai gydomos – issivystys periodontitas ir prades tirpti kaulas. 

Reguliuojama kaulo regeneracija siekiama atstatyti dėl uždegimo prarastą alveolinės ataugos kaulą. Naudojant dirbtinius kaulo pakaitalus ir specialias membranas (stabdomas minkštųjų audinių įaugimas į defektą ir sudaromos sąlygos kaulinio audinio regeneravimui).

Minkštųjų audinių plastika – taikoma, jeigu dantenos yra atsitraukusios (recesavusios) nuo dantų šaknų, tokiu būdu apnbuoginusios danties šaknies paviršių. Taikant dantenų transplantaciją (gleivinę iš gomurio ar dirbtines dantenas) įmanoma uždengti recesijas, ar atkurti fiksuotų dantenų plotį. Tai apsaugo nuo tolimesnio dantenų atsitraukimo nuo dantų šaknų.

Pagrindinis periodonto ligų požymis – kraujuojančios dantenos valant dantis ar savaime. Jei pastebėjote, kad jūsų dantenos kraujuoja – nedelskit ir kreipkitės patarimo. Patartina žinoti, kad profilaktika kainuoja 10-15 kartų pigiau nei velesnis gydymas (1).

1. Medicina (Kaunas) 2006; 42(5)